ES projektai

              

         

05.4.1-APVA-V-017-01-0005 projektas Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių informacijos centro rekonstrukcija“

Projekto esmė – investuojant ES struktūrinių fondų lėšas, rekonstruoti Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių informacijos centro pastatą, pertvarkyti aplinką bei įrengti naujas ekspozicijas, taip pritraukiant daugiau lankytojų, kuriems būtų teikiama informacija apie geologinę aplinką, vykdomos edukacinės programos moksleiviams ir studentams.

Projekto uždaviniai– rekonstruotas Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Žemės gelmių informacijos centro pastatas, atnaujinta aplinka bei ekspozicija.

Tikslinės grupės – LGT darbuotojai, mokslininkai, studentai ir moksleiviai, Lietuvos ir užsienio šalių gyventojai.

Įgyvendinti tikslinių grupių poreikiai – darbo ir kerno tyrimo sąlygų pagerinimas, paslaugų kokybės pagerinimas, informacinės – šviečiamosios veiklos įvairinimas pramogomis.

Projektu prisidedama prie 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.4.1-APVA-V-017 priemonės „Visuomenės informavimas apie aplinką ir aplinkosauginių-rekreacinių objektų tvarkymas“ stebėsenos rodiklių pasiekimo.

Sutarties pasirašymo diena: 2016-12-09.
Projekto veiklų pabaiga: 2021-06-30.
Projekto išlaidų suma: 2 295 900,25 Eur.

Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

   

Apsilankius Žemės gelmių informacijos centre galima pamatyti:

  • Mechanizuotą kerno saugyklą. Vievyje saugomas 1148 gręžinių kernas (virš 140 km). Kernas – cilindrinis uolienos stulpelis, gaunamas gręžiant koloniniu gręžimu. Jis yra tos vietos geologinis metraštis ir pagrindinis informacijos šaltinis apie žemės gelmes.
  • Lauko riedulių ekspoziciją. 4,20 ha plote grupėmis išdėliota daugiau kaip 550 iki 5–6 m³ tūrio riedulių, suvežtų iš įvairių Lietuvos vietovių. Akmenys sugrupuoti į 35 grupes ir išdėstyti pagal jų cheminę sudėtį ir petrografinę klasifikaciją. Jame yra du vandens telkiniai, gausu lietuviškų medžių ir krūmų.
  • Juozo Dalinkevičiaus (1893–1980) memorialinę ekspoziciją. Ekspozicijoje yra šiuolaikinės Lietuvos geologų mokyklos puoselėtojo, akademiko, prof. dr. J. Dalinkevičiaus asmeniniai daiktai, nuotraukos, geologiniai pjūviai, žemėlapiai, surinkti Lietuvos uolienų pavyzdžiai, ypač įdomi kreidos ir juros periodų belemnitų ir amonitų kolekcija.
  • Lietuvos naudingųjų iškasenų ekspoziciją.Šioje ekspozicijoje rodomi svarbiausi Lietuvos žemės gelmių turtai, lankytojai gali susipažinti su dabartiniais procesais, vykstančiais žemės paviršiaus viršutiniuose sluoksniuose.
  • Juozo Lisausko retų mineralų kolekciją, kuri supažindina su unikaliais mineralais.
  • Saugomus geologų sukauptus asmeninius archyvus.
Filmas apie rekonstruotą Žemės gelmių informacijos centrą:
 
Žemės gelmių informacijos centras
Taikos g. 2, 21371 Vievis
darbo laikas: I–IV 8.00–17.00 val., V 8.00–15.45 val.
tel. +370 5 282 6492
 
 

 Kuriame Lietuvos ateitį
05.3.1-APVA-V-011 „VANDENS IŠTEKLIŲ VALDYMAS IR APSAUGA “
Projekto pavadinimas: Požeminio vandens būklės monitoringo sistemos stiprinimas
 
Lietuvos geologijos tarnyba sustiprino požeminio vandens būklės monitoringo vykdymo pajėgumus.
Įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą buvo įsigyta mobilioji laboratorija sukomplektuotą padidinto pravažumo automobilyje. Ją sudaro rentgeno spindulių fluorescensijos spektrometras, kuriuo atliekamas gamtinės aplinkos (dirvožemio, dumblo, uolienų bei grunto) mėginių geocheminės sudėties kiekybinis įvertinimas. Tyrimu metu galima nustatyti net 58 cheminių elementų – Na, Mg, Al, Si, P, S, Cl, K, Ca, Ti, V, Cr, Mn, Fe, Co, Ni, Cu, Zn, Ga, Ge, As, Se, Br, Rb, Sr, Y, Zr, Nb, Mo, Ru, Rh, Pd, Ag, Cd, In, Sn, Sb, Te, I, Ce, Cs, Ba, La, Pr, Nd, Sm, Yb, Hf, Ta, W, Pt, Au, Hg, Tl, Pb, Bi, Th ir U – kiekius. Taip pat įsigyta nauja nešiojama vandens tyrimų laboratorija, kuria lauko sąlygomis matuojamas vandenyje ištirpusio deguonies kiekis, pH, savitasis elektros laidis, temperatūra. Padidinto pravažumo, talpus automobilis Mercedes-Benz VITO palengvino lauko darbus – patogiai sukomplektuota vandens ir grunto mėginių paėmimui naudojama įranga (elektros generatoriai, siurbliai, vandens pakėlimo sistemos, rankiniai grąžtai ir t.t.) nuvežama prie stebimųjų gręžinių ir tyrimo vietų, esančių atokiau nuo gyvenamųjų teritorijų.
Vandens cheminės sudėties tyrimams įsigytas stacionarus jonų chromatografas. Jonų chromatografas skirtas pagrindinių anijonų: fluoridų, chloridų, nitritų, nitratų, bromidų, sulfatų, fosfatų ir katijonų: amonio, natrio, kalio, kalcio, magnio nustatymui vandenyje. Rentgeno spindulių fluorescensijos spektrometras ir jonų chromatografas šiuo metu testuojami ir ruošiami darbui.
Naudojant įsigytą įrangą požeminio vandens ir geologinės aplinkos tyrimai bus atliekami efektyviau, greičiau ir patikimiau, o gauti duomenys bus naudojami vertinant požeminio vandens išteklių būklę, jos kaitą, išaiškinat užterštas teritorijas, o taip vertinant taikomų aplinkosauginių priemonių efektyvumą regioniniu ir lokaliu mastu.
 
IMG 20180919 145849 IMG 20180919 151409 IMG 20180919 151330
 P1018278 - Copy  P1018259 - Copy  IMG 20180919 151427
 
Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyrius
 

 
 
Projekto ženkliukas

Projektas „Užterštų teritorijų poveikio vertinimas“

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos pradėjo įgyvendinti projektą „Užterštų teritorijų poveikio vertinimas“. 2008 m. liepos 10d. buvo pasirašyta Projekto, atitinkančio 2007–2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos aplinkosauginius tikslus, laikinojo finansavimo sutartis tarp Aplinkos ministerijos, Aplinkos projektų valdymo agentūros ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos.
Šio projekto tikslas – gamtos išteklių išsaugojimas (visų pirma vandens išteklių bei kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės), sudarant sąlygas efektyviam jų pritaikymui gyventojų ir ūkio reikmėms. Pagrindinis uždavinys – inventorizuoti potencialiai užterštas teritorijas, tam, kad įvykdžius atitinkamus tyrimus ateityje būtų sutvarkytos ir išvalytos užterštos teritorijos, kadangi koncentruoti taršos židiniai kelia realų pavojų požeminio vandens kokybei ir žmonėms. Projekto metu bus inventorizuotos potencialiai užterštos teritorijos 39 šalies savivaldybėse, t.y. atlikta potencialiai užterštų teritorijų inventorizacija 39 300 km2 teritorijoje. 100-te pavojingiausių objektų numatyta atlikti ekogeologinius tyrimus, o 50-yje – detalų tyrimą ir poveikio aplinkai bei žmogui vertinimą.

Projektą sudaro sekančios veiklos: 
  • Atlikti potencialiai užterštų teritorijų inventorizaciją;
  • Įvertinti potencialiai užterštų teritorijų pavojingumą ir parengti prioritetinių tirtinų teritorijų sąrašą;
  • Atlikti prioritetinių teritorijų rekognoskuotę ekogeologinių tyrimų planų sudarymui;
  • Atlikti preliminarius ekogeologinius tyrimus prioritetinėse teritorijose;
  • Atlikti detalius ekogeologinius tyrimus pavojingiausiose aplinkai ir žmogaus sveikatai teritorijose.
Atlikus projektą bus nustatytos galimai užterštos ir užterštos teritorijos Lietuvoje, nustatytas valytinų sklypų eiliškumas ir parengti pagrindai nacionalinei užterštų teritorijų valdymo strategijai.

Projekto pabaiga 2011 m. IV ketvirtis. 

Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyrius
  

   
 
Projektas „Geologinės aplinkos monitoringo pajėgumų stiprinimas“
 
Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimą Nr. 787 „Dėl sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 95-3720) XVIII skirsnio VP3-1.4 – AM-07-V priemonę „Aplinkos monitoringo, kontrolės ir prevencijos stiprinimas“, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) įgyvendina ES Regioninės plėtros fondo lėšomis finansuojamą projektą „Geologinės aplinkos monitoringo pajėgumų stiprinimas“, kodas Nr. VP3-1.4-AM-07-V-01-009 (toliau – Projektas). 2009 m. gegužės 18 d. buvo pasirašyta Projekto, Finansavimo ir administravimo sutartis tarp Aplinkos projektų valdymo agentūros ir Tarnybos. Projekto pradžia 2009 m. gegužės mėn., pabaiga – 2011 m. gruodžio mėnesį.

Projekto „Geologinės aplinkos monitoringo pajėgumų stiprinimas“ tikslas – sustiprinti aplinkos apsaugos monitoringo ir kontrolės institucinius pajėgumus.
Projekto uždaviniai:
 
  • įrengti distancines telemetrines stotis, siekiant gauti bei teikti operatyvią ir kokybišką informaciją apie požeminio vandens būklės kaitą;
  • įkurti valstybinį seisminių stebėjimų stočių tinklą Lietuvoje, siekiant užtikrinti nepertraukiamus teritorijos seismingumo stebėjimus; 
  • įrengti mobilią ir stacionarią laboratorijas valstybiniam dirvožemio kokybės vertinimui. 
 
Šių uždavinių įgyvendinimui yra numatytos 8 veiklos:
 
  • įrengti telemetrines stotis;
  • įforminti seisminių stebėjimų stočių žemės sklypų dokumentaciją;
  • nupirkti seisminių stebėjimų stočių įrangą;
  • įrengti stacionarias plataus diapazono seisminių stebėjimų stotis;
  • įrengti seisminių stebėjimų duomenų valdymo centrą;
  • atlikti Lietuvos teritorijos ankstesnių seisminių stebėjimų duomenų analizę/įvertinimą ir katalogavimą;
  • įrengti mobilią laboratoriją;
  • modernizuoti stacionarios laboratorijos įrangą.

    Geologinės aplinkos monitoringą sudaro gana platus ir įvairiapusiškas tyrimų bei stebėjimo darbų kompleksas.
    Šiuo metu gaunama informacija 59 Valstybinio požeminio vandens monitoringo stotyse yra neoperatyvi, reikalauja daug finansinių ir žmogiškųjų sąnaudų, neatitinka ES direktyvų vandens apsaugos srityje reikalavimų. Todėl upių baseinų rajonuose (UBR) esančiuose valstybinio monitoringo postuose numatoma įrengti 20 telemetrinių stočių, iš kurių kiekvieną dieną bus perduodama informacija apie gruntinio vandens slūgsojimo gylių kaitą. Tai sumažins monitoringo išlaidas, leis įvertinti ir prognozuoti vandens trūkumą, jo poveikį kitoms ekosistemoms, numatyti priemonių programas požeminio vandens telkinių vandensaugos tikslų įgyvendinimui.

    Lietuvoje instrumentiniai seisminiai stebėjimai pradėti vykdyti 1970 metais, tačiau iki šio meto šalyje nėra įsteigtas tikslinis nepertraukiamas šių stebėjimų tinklas – seismologinio monitoringo funkcijas dalinai atlieka Ignalinos atominės elektrinės (IAE) keturių seisminių stočių sistema, visų pirma vykdanti IAE seisminės saugos funkcijas. Atsižvelgiant į Baltijos regiono ir kitų gretimų teritorijų seisminių stebėjimų patirtį bei į 2009 m. numatomą IAE uždarymą, būtina steigti naują, nepertraukiamai veikiantį valstybinį seisminių stebėjimų tinklą, užtikrinti reikalingus institucinius, finansinius bei technologinius pajėgumus. Nepertraukiamam Lietuvos teritorijos seismingumo stebėjimų užtikrinimui bei įsijungimui į bendrą Baltijos regiono ir gretimų sričių seisminių stebėjimo tinklą, Lietuvos teritorijoje būtina įrengti dvi stacionarias labai plataus diapazono seisminių stebėjimų stotis, kurios bus įjungtos į tarptautinį seisminių stebėjimų tinklą.

    Lietuvos geologijos tarnybos stacionarios laboratorijos pagrindinis dėmesys kreipiamas Valstybiniam dirvožemio kokybės įvertinimui, uolienų ir gruntų fizikinių mechaninių rodiklių nustatymui, požeminio ir paviršinio vandens cheminės sudėties tyrimams, skirtiems Valstybinėms dirvožemio ir požeminio vandens monitoringo programoms vykdyti. Norint užtikrinti kokybišką darbų atlikimą būtina atnaujinti esamą įrangą ir įrengti mobilią laboratoriją, kurioje bus operatyviai atliekami reikalingi tyrimai vadovaujantis tarptautiniai standartais ISO, DIN arba norminių dokumentų LAND pagrindu parengtomis tyrimų metodikomis, su sertifikuota laboratorine įranga bei matavimo priemonėmis, naudojant analitiškai švarius cheminius reagentus bei pamatines medžiagas, su metrologiškai patikrintais A klasės laboratoriniais indais.

    Lietuvos geologijos tarnybos Informacijos valdymo skyrius  

Informaciją tvarko Indrė Satkūnienė
tel: (8 5) 233 1535, e. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.