Žemės gelmių išteklių naudojimo reguliavimas

 

Lietuvos geologijos tarnyba išduoda leidimus tirti žemės gelmes ir naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes (išskyrus angliavandenilius). Pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą naudoti (eksploatuoti) galima tik detaliai išžvalgytus1 ir Lietuvos geologijos tarnybos nustatyta tvarka aprobuotus išteklius. Parengtiniai išžvalgyti2 ir prognoziniai ištekliai3 prieš naudojimą turi būti išžvalgyti detaliai.

Lietuvos geologijos tarnyba tvarko Žemės gelmių registrą, disponuoja visa informacija apie naudingųjų iškasenų4 išteklius ir įstatymų nustatyta tvarka ją teikia visiems pageidaujantiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Be to, apibendrina duomenis apie naudingąsias iškasenas, sudaro valstybinius naudingųjų iškasenų žemėlapius M 1:200 000 ir M 1:50 000, atlieka naudingųjų iškasenų naudojimo analizę.

 

Išteklių tyrimas ir aprobavimas

Lietuvos geologijos tarnyba išduoda leidimus tirti žemės gelmes. Leidimų tirti žemės gelmes išdavimo taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 1433 „Dėl Leidimų tirti žemės gelmes išdavimo taisyklių patvirtinimo“. Išžvalgytų išteklių aprobavimo taisykles nusako Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. 1-146 „Dėl Išžvalgytų kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių aprobavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Lietuvos geologijos tarnyba yra parengusi Kietųjų naudingųjų iškasenų telkinių tyrimo ir išteklių klasifikavimo rekomendacijas.

 Kietųjų naudingųjų iškasenų telkinių tyrimo ir išteklių klasifikavimo rekomendacijos, 2010 m.

Visa informacija apie Leidimo tirti žemės gelmes išdavimą yra pateikiama šios svetainės skiltyje
Paslaugos > Viešosios paslaugos > Leidimo tirti žemės gelmes išdavimas

 

Išteklių naudojimas

Pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą naudoti (eksploatuoti) galima tik detaliai išžvalgytus ir Lietuvos geologijos tarnybos nustatyta tvarka aprobuotus išteklius. Parengtiniai išžvalgyti ir prognoziniai ištekliai prieš naudojimą turi būti išžvalgyti detaliai.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso VII skirsnio 53 straipsnis numato administracinę atsakomybę už žemės gelmių, jų išteklių apsaugos ir naudojimo reikalavimų pažeidimus.

Nors Lietuvos naudingųjų iškasenų telkiniai dažnai turi skirtingą geologinę sandarą ir aptinkami įvairiose gamtinėse sąlygose, jų kasybos poveikis aplinkai, kaip rodo praktika, nekelia grėsmės geosistemų stabilumui, istoriniu požiūriu yra trumpalaikis ir gali būti kompensuojamas rekultivacija. Daugelio turimų naudingųjų iškasenų stygiaus nejusime dar ne vieną dešimtmetį, tačiau labai svarbu ne tik taupiai naudoti žemės gelmių turtus, kad liktų ir ateinančioms kartoms, bet ir skatinti, kad dabartinei visuomenei mūsų žemės gelmių turtai duotų kuo daugiau naudos – statinių, pajamų, darbo vietų ir kitokiu pavidalu.

Visa informacija apie Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimą yra pateikiama šios svetainės skiltyje Paslaugos > Viešosios paslaugos > Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimas

 


Detaliai išžvalgyti ištekliai – tai telkinio arba jo dalies naudingųjų iškasenų ištekliai, kurių kiekio, kokybės, technologinių savybių, hidrogeologinių, kasybos ir kitų slūgsojimo sąlygų ištyrimo detalumas yra pakankamas naudojimo projektui sudaryti.

Parengtiniai išžvalgyti ištekliai – tai telkinio arba jo dalies naudingųjų iškasenų ištekliai, kurių kiekio, kokybės, technologinių savybių, hidrogeologinių, kasybos ir kitų sąlygų ištyrimas yra pakankamas pirminiam poveikio aplinkai vertinimui atlikti ir ekonominei išteklių vertei nustatyti.

3 Prognoziniai ištekliai – tai perspektyvių teritorijų arba plotų tikėtini naudingųjų iškasenų ištekliai. Jie skirstomi į aptiktus ir spėjamus.

Aptikti prognoziniai ištekliai – tai ribotuose plotuose aptikta naudingoji iškasena, kurios kiekis ir kokybė yra nustatyti pagal paieškinius požymius (geologinius ir negeologinius) ir bent vieno tiesioginio ir (arba) distancinio geologinio tyrimo duomenis.

Spėjami prognoziniai ištekliai – tai potencialiai galėjęs susidaryti tam tikro geologinio pramoninio tipo naudingosios iškasenos kiekis. Jų buvimas grindžiamas paleogeografiniu, stratigrafiniu, facijiniu–litologiniu, tektoniniu, petrografiniu, geomorfologiniu ir kitais kriterijais, o kiekis ir kokybė – tikėtinais parametrais, gautais analogijos su detaliau ištirtais tokios pačios geologinės sandaros plotais, kuriuose jau yra pramoninių išteklių, būdu.

Parengtiniai išžvalgytų, o ypač prognozinių naudingųjų iškasenų išteklių kiekio ir kokybės patikimumas yra mažesnis, o jų slūgsojimo ir kasybos sąlygos dažnai sudėtingesnės, nes pirmiausiai detaliau buvo tiriama geresnės kokybės bei palankesnėse kasybos sąlygose esantys ištekliai. Realų naudingųjų iškasenų išteklių potencialą sudaro detaliai ir parengtiniai išžvalgyti ištekliai, o prognoziniai – tai rezervas ateičiai.

Naudingosios iškasenos – tai gamtinės mineralinės medžiagos, esančios žemės gelmėse, kurias galima naudoti materialinėje gamyboje ar kitoms reikmėms. Pagal vertę ir gavybos bei naudojimo kiekį svarbiausios pasaulyje naudingosios iškasenos yra statybos pramonei ir kelių tiesimui skirta skalda, statybos ir apdailos akmuo, žvyras ir smėlis, energetinių resursų žaliava (nafta, akmens anglis, durpės), geležies rūda, klintis cemento pramonei ir žemės ūkiui, molis, akmens druska ir kt. Daugėjant gyventojų skaičiui pasaulyje, kad būtų išlaikytas pasiektas gyvenimo lygis, labai padidėjo pasaulyje išgaunamų žemės gelmių išteklių kiekis – per paskutinį šimtmetį jų išgauta daugiau nei per visą ankstesnį žmonijos gyvavimo laikotarpį.

Lietuvoje turime nemažai, net 17 rūšių naudojamų įvairiu detalumo lygiu ištirtų naudingųjų iškasenų, iš kurių 9 rūšių naudingųjų iškasenų ištekliai (naftos, klinties, dolomito, kreidos mergelio, smėlio, žvyro, molio, durpių, sapropelio) eksploatuojami. Kasybos įmonės mokėdamos mokesčius už žemės gelmių išteklių (kietųjų naudingųjų iškasenų ir naftos) naudojimą, kasmet papildo valstybės biudžetą keliomis dešimtimis milijonų litų.

Lietuvos Respublikos kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių klasifikacijoje visi naudingųjų iškasenų ištekliai klasifikuojami pagal 3 kriterijus: geologinį ištyrimą, naudojimo galimybių ištyrimą ir ekonominę vertę. Kadangi išteklių ekonominė vertė ir naudojimo galimybės dažniausiai priklauso nuo technologijų išsivystymo, šalies ekonominės būklės bei pokyčių rinkoje ir yra kintami dydžiai, tai šioje informacijoje ištekliai pateikiami tik pagal geologinį ištirtumą.