Požeminis vanduo

Vanduo – tai matomoji hidrosferos dalis. Daug mažesnė mūsų planetos vandens dalis yra susikaupusi Žemės plutą sudarančių uolienų porose ir plyšiuose. Tiesiogiai šio vandens matyti negalime, tačiau apie jį sužinome iš šaltinių žemės paviršiuje, prakasus ar pragręžus grežinius.

Lietuva yra Pabaltijo artezinio baseino dalis, kurio bendras plotas sudaro 460 tūkst. km2. Apie 200 tūkst. km2 baseino yra po Baltijos jūra. Pabaltijo arteziniame baseine išskiriamos trys struktūrinės dalys: centrinė, kurioje kristalinis pamatas slūgso 500–5000 m gylyje, taip pat šiaurės bei pietryčių artezinio baseino šlaitai, kur kristalinis pamatas slūgso ne giliau kaip 500 m. Kristalinį pamatą, kuris kartu yra ir artezinio baseino pamatas, dengia sluoksniuotos skirtingų filtracinių savybių nuosėdinės uolienos. Vienas nuo kito jie atskirti triaso ir silūro-ordoviko regioninėmis vandensparomis. Pabaltijo, kaip ir kitiems arteziniams baseinams, būdingas vertikalus požeminio vandens zoniškumas.

Hidrogeocheminių zonų paplitimas Lietuvoje priklauso nuo bendros geostruktūrinės padėties ir hidrogeodinaminės situacijos, taip pat nuo uolienų sudėties bei savybių.

 


Informaciją tvarko Jurga Arustienė
tel: (85) 233 5605, el. paštas:  Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.