Požeminio vandens monitoringas

Požeminio vandens monitoringas vykdomas pagal Valstybinę aplinkos monitoringo programą. Pagrindinis šios programos uždavinys – vertinti požeminio vandens išteklių atsinaujinimo šaltinius, požeminio vandens cheminę būklę, kokybės kitimo tendencijas ir jas lemiančius veiksnius.
Požeminio vandens monitoringo darbų programą sudaro nuolatiniai požeminio vandens lygio matavimai ir požeminio vandens mėginių ėmimas ir jų laboratoriniai tyrimai.

lygio postai su leg

ico2 Požeminio vandens lygio telemetrinėse stotyse 2012 metų suvestiniai duomenys

Nuolatiniai požeminio vandens lygio stebėjimai 2012 metais – 1 kartą per parą - buvo vykdomi 74 gręžiniuose. Matavimai rodo, kad vidutinis 2012 m gruntinio vandens lygis 27,7% stebėtų postų buvo aukščiausias per pastaruosius 8 metus (2005-2012 m.), 50% postų gruntinio vandens lygis 10-40% viršijo vidutinį daugiametį ir tik dviejuose postuose (11,1%) jis buvo 10-30% žemiau jo.
Gruntinio vandens paviršiaus lygiai 2012 m. šiaurės ir šiaurės rytų Lietuvoje slūgsojo 0,03-0,62 m arčiau žemės paviršiaus nei 2011 m., tuo tarpu vidurio ir vakarų Lietuvoje metiniai 2012 m. lygiai buvo nuo 0,02 iki 0,25 m žemesni nei 2011 m.

lygiai2012 su leg

Gruntinio vandens lygio 2012 m. padėtis daugiamečio (2005-2012 m.) ir 2011 m lygio atžvilgiu
1 – 20-30 % žemiau daugiamečio; 2 – 20-50% aukščiau daugiamečio; 3 - ±10% svyruoja apie daugiametį lygį; 4– žemesnis už 2011 m. lygį; 5 – artimas 2011 m. 6 – aukštesnis už 2011 m. lygį; kairėje skaitiklyje - lygio svyravimų amplitudė 2012 metais, vardiklyje – daugiametė; dešinėje skaitiklyje – vidutinis vandens slūgsojimo gylis 2012 m, vardiklyje – vidutinis daugiametis

Plotuose, kuriuose aeracijos zona nestora 1-3 m, 2012 metų pradžioje gruntinis vanduo buvo pakilęs, slūgsojo arti žemės paviršiaus, vėliau po pavasarinio pakilimo kovo-balandžio mėnesiais ėmė kristi ir nuosekliai žemėjo visą vasarą, žemiausi lygiai stebėti rugpjūčio-spalio mėn. Lapkrityje prasidėjo gruntinio vandens lygio kilimas, kuris gruodžio mėn. pabaigoje pasiekė pavasarinį lygį, o kai kur ir jį viršijo.

lygio grafikai 1

Šiaurės ir centrinėje Lietuvoje (Papilė, Biržai, Laukuva, Dotnuva) vandens lygis buvo pakilęs ir vasarą – liepos-rugpjūčio mėn.

lygio grafikai 2

Plotuose, kur aeracijos zona stora – 6–10 m – vandens lygis gerokai lėčiau reaguoja į meteorologinių sąlygų kaitą – žemiausi vandens lygiai fiksuoti metų pradžioje, o aukščiausi vasarą.

lygio grafikai 3

Požeminio vandens mėginiai hidrocheminiams tyrimams paimti birželio - rugpjūčio mėn. iš 178 vietų - 80 stebimųjų gręžinių įrengtų į gruntinį vandeningąjį sluoksnį ir 98 gręžinių į spūdinius vandeninguosius sluoksnius. Visuose vandens mėginiuose tirta bendroji cheminė sudėtis (pagrindiniai anijonai ir katijonai, sausa liekana, bendrasis kietumas, permanganato skaičius, cheminis deguonies sunaudojimas) ir biogeniniai elementai (mineralinis ir organinis fosforas, mineralinis ir organinis azotas).

kokybes kaita
Požeminio vandens kokybės kaita stebimuosiuose gręžiniuose

Požeminio vandens sudėtį formuoja gamtiniai ir antropogeniniai veiksniai, o jo kokybę lemia vandenyje ištirpusių cheminių junginių koncentracija ir jų santykis. Gamtinių faktorių nulemti vandenyje kokybės pokyčiai vyksta lėtai. Sulfatų, chloridų, natrio koncentracijos, organinės medžiagos kiekis natūralių anomalijų zonose natūraliai kinta, tačiau dėl to vandens kokybė praktiškai nesikeičia. Greičiau pastebimi yra žmogaus veiklos sukelti kokybės pokyčiai. Išaugusios nitratų ir / ar amonio koncentracijos dažnai yra žmogaus veiklos įtakos požeminiam vandeniui indikatorius.

kokybe gruntinio su leg

Gruntinio vandens kokybė 2012 (II-os eilės upių baseinų ribos)

Dalis gręžinių, kuriuose stebimas labai geros ir geros kokybės vanduo keičiasi nedaug, 2012 metais ji sudarė ~ 85%. Geriausia požeminio vandens kokybe pasižymi kvartero spūdinių sluoksnių vanduo – 93% tirtų gręžinių vanduo yra labai geros ir geros kokybės, tuo tarpu gruntinio vandens - 86%, o prekvartero spūdinių sluoksnių – 76%.

kokybe spudinio

Spūdinio vandens kokybė 2012 (požeminio vandens baseinų ribos)

ico2 Hidrocheminių tyrimų duomenys 2012

 

Lietuvos požeminio vandens monitoringas

ico3 Lietuvos požeminio vandens monitoringas 2011–2015

Adobe Acrobat dokumentas Lietuvos požeminio vandens monitoringas 2005-2010 m.

Adobe Acrobat dokumentas 2008 metų Lietuvos požeminės hidrosferos monitoringo informacinis biuletenis

Adobe Acrobat dokumentas 2007 metų Lietuvos požeminės hidrosferos monitoringo informacinis biuletenis

Adobe Acrobat dokumentas 2006 metų Lietuvos požeminės hidrosferos monitoringo informacinis biuletenis

Adobe Acrobat dokumentas 2005 metų Lietuvos požeminės hidrosferos monitoringo informacinis biuletenis

Adobe Acrobat dokumentas 2004 metų Lietuvos požeminės hidrosferos monitoringo informacinis biuletenis

Adobe Acrobat dokumentas 2003 metų Lietuvos požeminės hidrosferos monitoringo informacinis biuletenis

Adobe Acrobat dokumentas 2002 metų Lietuvos požeminės hidrosferos monitoringo informacinis biuletenis

Adobe Acrobat dokumentas 2001 metų Lietuvos požeminės hidrosferos monitoringo informacinis biuletenis

 

 

Kelių barstymo druskos poveikio požeminiam vandeniui apžvalga Adobe Acrobat dokumentas Ataskaita 

Požeminio vandens naudojimo 2009 m. apžvalga Adobe Acrobat dokumentas Ataskaita

 

 

Informaciją tvarko Indrė Virbickienė
Tel: (85) 233 1535
Elektroninis paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti.