KVARTERAS

 

Kvartero sistemos dariniai ir geomorfologija 

Viršutinė žemės plutos dalis Lietuvos teritorijoje susidarė jauniausios geologinės sistemos – kvartero – metu, kuri prasidėjo maždaug prieš 2,65 mln. metų. Didesniąją dalį šio laikotarpio darinių paliko ledynai, kurie, slinkdami iš Skandinavijos, mažiausia šešis kartus buvo atslinkę į Lietuvos teritoriją. Ledynmečius keitė šilti laikotarpiai – tarpledynmečiai, kurių metu susidarė nuosėdos ežeruose, pelkėse, upėse. Kvartero darinių storis labai nevienodas: didesnėje šalies dalyje – 80-120 metrų, tuo tarpu Šiaurės Lietuvoje kvartero nuogulų danga tesiekia vos kelis metrus, o Žemaitijos, Baltijos ar Medininkų aukštumose jos storis yra 200 ir daugiau metrų. Didžiausias kvartero nuogulų storis Lietuvoje – 314,2 m – užfiksuotas Vembutų gręžinyje (Žemaitijoje).

Pagrindinius Lietuvos reljefo bruožus – lygumas, aukštumas, plynaukštes, gūbrius – suformavo ledynai bei jų tirpsmo vandenys (žr. Lietuvos geomorfologinį žemėlapį). Dabartinio reljefo formas didesnėje šalies dalyje sukūrė paskutinysis (Nemuno) ledynas ir tik nedidelė Pietryčių Lietuvos dalis – Ašmenos aukštumos Medininkų kalvynas (su aukščiausia Lietuvos viršukalve – 293,8 m Aukštojo kalnu) ir Eišiškių plynaukštė yra priešpaskutiniojo apledėjimo palikimas. Ledynai, aktyviai akumuliuodami glacigeninius darinius (morenas) bei sustumdydami apačioje slūgsančias įvairaus amžiaus bei kilmės nuogulas, suformavo visas stambiausias Lietuvos aukštumas, o tirpstančio ledo pakraščiuose liko kalvagūbriai. Ledynams visiškai ištirpus, centrinėse ledyno plaštakų bei liežuvių dalyse liko moreninės lygumos. Jas daug kur „perdirbo“ ledynų tirpsmo vandenų srautai (pvz., Pietryčių Lietuvos smėlėtoji lyguma) ar pasitvenkę šių vandenų baseinai. Pastariesiems nusekus, jų vietose likusios smėlingos nuosėdos buvo supustytos į kopas. Ledynui tirpstant susiformavo ir dabartinio upių tinklo užuomazgos. Prieš 13-11,5 tūkstančių metų, galutinai nutirpus paskutiniojo ledyno likučiams ir atšilus klimatui, prasidėjo vėliausiais kvartero sistemos laikotarpis – holocenas. Jo metu kaupėsi (ir dabar tebesikaupia) nuosėdos upėse bei ežeruose, vyko intensyvus vandens telkinių pelkėjimas – susidarė sapropelio, durpių klodai. Intensyviai kaupiantis sąnašoms Baltijos jūroje bei vėjui perpustant šias nuosėdas jūros krantuose, gimė Kuršių nerija. Ryškų pėdsaką dabartiniame reljefe paliko eroziniai procesai, vykstantys iki šiol – jų dėka slėnių ir kalvų šlaitus išvagojo griovos, kurios sendamos virto raguvomis, o nuslinkusių nuogulų sluoksnis, vadinamas deliuviu, padengė upių ir statesnių kalvų šlaitus.

Kvartero nuogulos visoje Lietuvoje– tai tiesioginės žmogaus veiklos geologinė aplinka. Su šio amžiaus nuogulomis yra susiję 60 proc. požeminio vandens atsargų, naudojamų centralizuotam vandens tiekimui, taipogi 98 proc. visų smėlio, žvyro bei molio išteklių. Kvartero nuogulos, formuojančios Lietuvos reljefą, tuo pačiu lemia kraštovaizdžio ypatybes, ekogeologinę aplinką (gruntų pralaidumą ir cheminių medžiagų sklaidą, požeminio vandens saugą), gruntų inžinerines-geologines sąlygas, dirvožemio tipus ir kt. Kita vertus, žmogus ūkinės veiklos metu stipriai keičia reljefą. Tad kvartero nuogulų praktinis tyrimas ir sistemingas kartografavimas (žr. Lietuvos kvartero geologinį žemėlapį) yra vienas pagrindinių Lietuvos geologijos tarnybos uždavinių. Svarbi tyrimo kryptis yra viršutinio kvartero nuogulų sluoksnio – dirvožemio – geocheminiai tyrimai bei kartografavimas. Juos atliekant nustatomi foniniai (gamtiniai) cheminių elementų kiekiai, įvertinamas technogeninio poveikio mastas ir pobūdis. Ši informacija yra būtina vertinant litosferos geocheminio lauko įtaką kitiems aplinkos komponentams: augalijai, gruntinio vandens kokybei. Tai žinotina ir rūpinantis gyventojų sveikatos būkle. 

 

Lietuvos kvartero žemėlapis

 

Qzem10

  

Geomorfologinis rajonavimas

Geom rajonavimas

 

Pelkėtumas

 

 

Geologonis rajonavimas pagal vyraujantį kvartero darinių storį

 

 

Lietuvos geomorfologinis žemėlapis

 geomorf legenda

 

 

Informaciją tvarko Rimantė Guobytė
Tel: (85) 233 5323
Elektroninis paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti.