Naudingosios iškasenos

Naudingosios iškasenos – tai gamtinės mineralinės medžiagos, esančios žemės gelmėse, kurias galima naudoti materialinėje gamyboje ar kitoms reikmėms. Pagal vertę ir gavybos bei naudojimo kiekį svarbiausios pasaulyje naudingosios iškasenos yra statybos pramonei ir kelių tiesimui skirta skalda, statybos ir apdailos akmuo, žvyras ir smėlis, energetinių resursų žaliava (nafta, akmens anglis, durpės), geležies rūda, klintis cemento pramonei ir žemės ūkiui, molis, akmens druska ir kt. Daugėjant gyventojų skaičiui pasaulyje, kad būtų išlaikytas pasiektas gyvenimo lygis, labai padidėjo pasaulyje išgaunamų žemės gelmių išteklių kiekis – per paskutinį šimtmetį jų išgauta daugiau nei per visą ankstesnį žmonijos gyvavimo laikotarpį.

Lietuvoje turime nemažai, net 17 rūšių pasaulyje naudojamų įvairiu detalumo lygiu ištirtų naudingųjų iškasenų, iš kurių 2007 metais 9 rūšių naudingųjų iškasenų ištekliai (naftos, klinties, dolomito, kreidos mergelio, smėlio, žvyro, molio, durpių, sapropelio) buvo eksploatuojami. Kasybos įmonės mokėdamos mokesčius už žemės gelmių išteklių (kietųjų naudingųjų iškasenų ir naftos) naudojimą, kasmet papildo valstybės biudžetą keliomis dešimtimis milijonų litų.

Lietuvos Respublikos Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių klasifikacijoje visi naudingųjų iškasenų ištekliai klasifikuojami pagal 3 kriterijus: geologinį ištyrimą, naudojimo galimybių ištyrimą ir ekonominę vertę. Kadangi išteklių ekonominė vertė ir naudojimo galimybės dažniausiai priklauso nuo technologijų išsivystymo, šalies ekonominės būklės bei pokyčių rinkoje ir yra kintami dydžiai, tai šioje informacijoje ištekliai pateikiami tik pagal geologinį ištirtumą.

Detaliai išžvalgyti ištekliai – tai telkinio arba jo dalies naudingųjų iškasenų ištekliai, kurių kiekio, kokybės, technologinių savybių, hidrogeologinių, kasybos ir kitų slūgsojimo sąlygų ištyrimo detalumas yra pakankamas naudojimo projektui sudaryti.

Parengtiniai išžvalgyti ištekliai – tai telkinio arba jo dalies naudingųjų iškasenų ištekliai, kurių kiekio, kokybės, technologinių savybių, hidrogeologinių, kasybos ir kitų sąlygų ištyrimas yra pakankamas pirminiam poveikio aplinkai vertinimui atlikti ir ekonominei išteklių vertei nustatyti.

Prognoziniai ištekliai – tai perspektyvių teritorijų arba plotų tikėtini naudingųjų iškasenų ištekliai. Jie skirstomi į aptiktus ir spėjamus.

Aptikti prognoziniai ištekliai – tai ribotuose plotuose aptikta naudingoji iškasena, kurios kiekis ir kokybė yra nustatyti pagal paieškinius požymius (geologinius ir negeologinius) ir bent vieno tiesioginio ir (arba) distancinio geologinio tyrimo duomenis.

Spėjami prognoziniai ištekliai – tai potencialiai galėjęs susidaryti tam tikro geologinio pramoninio tipo naudingosios iškasenos kiekis. Jų buvimas grindžiamas paleogeografiniu, stratigrafiniu, facijiniu–litologiniu, tektoniniu, petrografiniu, geomorfologiniu ir kitais kriterijais, o kiekis ir kokybė – tikėtinais parametrais, gautais analogijos su detaliau ištirtais tokios pačios geologinės sandaros plotais, kuriuose jau yra pramoninių išteklių, būdu.

Parengtiniai išžvalgytų, o ypač prognozinių naudingųjų iškasenų išteklių kiekio ir kokybės patikimumas yra mažesnis, o jų slūgsojimo ir kasybos sąlygos dažnai sudėtingesnės, nes pirmiausiai detaliau buvo tiriama geresnės kokybės bei palankesnėse kasybos sąlygose esantys ištekliai. Realų naudingųjų iškasenų išteklių potencialą sudaro detaliai ir parengtiniai išžvalgyti ištekliai, o prognoziniai – tai rezervas ateičiai.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą naudoti (eksploatuoti) galima tik detaliai išžvalgytus ir Lietuvos geologijos tarnybos nustatyta tvarka aprobuotus išteklius. Parengtiniai išžvalgyti ir prognoziniai ištekliai prieš naudojimą turi būti išžvalgyti detaliai.

Nors Lietuvos naudingųjų iškasenų telkiniai dažnai turi skirtingą geologinę sandarą ir aptinkami įvairiose gamtinėse sąlygose, jų kasybos poveikis aplinkai, kaip rodo praktika, nekelia grėsmės geosistemų stabilumui, istoriniu požiūriu yra trumpalaikis ir gali būti kompensuojamas rekultivacija. Daugelio turimų naudingųjų iškasenų stygiaus nejusime dar ne vieną dešimtmetį, tačiau labai svarbu ne tik juos taupiai naudoti, kad liktų ir ateinančioms kartoms, bet ir skatinti, kad dabartinei visuomenei mūsų žemės gelmių turtai duotų kuo daugiau naudos – statinių, pajamų, darbo vietų ir kitokiu pavidalu.

Lietuvos geologijos tarnyba tvarko Žemės gelmių registrą, disponuoja visa informacija apie naudingųjų iškasenų išteklius ir įstatymų nustatyta tvarka ją teikia visiems pageidaujantiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Be to, apibendrina duomenis apie naudingąsias iškasenas, sudaro valstybinius naudingųjų iškasenų žemėlapius M 1:200 000 ir M 1:50 000, atlieka naudingųjų iškasenų naudojimo analizę.

Žemiau lentelėje pateikiami tik gavybos duomenys apie Lietuvos naudingąsias iškasenas.

 

Lietuvos Respublikos naudingųjų iškasenų ir požeminio vandens gavyba 
2015–2018 metais 

Naudingosios 
iškasenos 
rūšis

Mato vnt.

Išgautas išteklių kiekis

2015 m.

Išgautas išteklių kiekis

2016 m.

Išgautas išteklių kiekis

2017 m.

 Išgautas išteklių kiekis

2018 m.

Anhidritas / gipsas

tūkst. m3

0/0

0/0

 0/0

  0/0

Dolomitas

tūkst. m3

1304

1344

1873

 2144

Klintys

tūkst. m3

751

686

704

 744

Kreidos mergelis

tūkst. m3

0

0

0

 0

Molis:

tūkst. m3

251

229

208 

 248

iš jų devono

tūkst. m3

0

0

0

 0

iš jų triaso

tūkst. m3

201

181

177

 211

iš jų kitas

tūkst. m3

50

48

31

 37

Opoka

tūkst. m3

0

0

0

0

Sapropelis

tūkst. m3

15

20

 2

Žvyras

tūkst. m3

5885

6722

8325 

 7669

Smėlis:

tūkst. m3

1903

2462

2856

 2749

iš jo kvarcinis smėlis

tūkst. m3

39

26

 34

40

iš jo smėlis moliui liesinti

tūkst. m3

2

1

10 

 0

iš jo smėlis silikatiniams dirbiniams

tūkst. m3

189

125

202 

 196

iš jo smėlis statyboms

tūkst. m3

1757

2310

2610 

 2513

Iš viso: smėlis+žvyras

tūkst. m3

7788

9184

11181 

10418

Durpės:

tūkst. m3

3179,4

2353

 2583

3359

iš jų mažaskaidės

tūkst. m3

1808,4

1312

 1471

 

iš jų gydymui ir sveikatinimui

tūkst. m3

3,0

5

 

Nafta

tūkst. m3

90,4

77,37

67,88

55,79

Gėlas požeminis vanduo

tūkst. m3

132 054,4

130 002,71

121 000,00

104 052,2

Mineralinis požeminis vanduo

tūkst. m3

121,7

 133,83

 177,00

 185,094