INŽINERINĖS GEOLOGINĖS SĄLYGOS

 

Teritorijos inžinerinės geologinės sąlygos (IGS) yra gamtinių geologinių ir technogeninių sąlygų visuma, lemianti teritorijų planavimą, įvairios paskirties statinių vietos parinkimą, jų projektavimą, statybą, pastovumą bei kitokį teritorijos ūkinį naudojimą. Geologinės sąlygos vadinamos inžinerinėmis geologinėmis, nes jos tiriamos, vertinamos ir prognozuojamos antžeminės bei požeminės statybos reikmėms. IGS yra įvairių geologinės aplinkos elementų – žemės paviršiaus reljefo, gruntų, uolienų, požeminio vandens, geologinių procesų ir reiškinių sąveikos rezultatas. Statybos ir statinių naudojimo IGS lemia išplitę įvairios kilmės, sudėties, fizikinių ir mechaninių savybių gruntai ir uolienos, taip pat dabartiniai geologiniai procesai ir reiškiniai. IGS sudėtingumas – apibendrintas kokybinis įvertis, kuris nulemia inžinerinių geologinių ir geotechninių (IGG) tyrimų metodus ir apimtis.

ico3 Statybos sklypo inžinerinių geologinių sąlygų sudėtingumas

 

Kas sąlygoja IGS?

Didžiojoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje inžinerinės geologinės sąlygos daugiausia priklauso nuo holoceno ir viršutinio pleistoceno nuogulų fizikinių ir mechaninių savybių, o pietrytinėje dalyje bei Nemuno, Neries ir Šventosios upių giliuose eroziniuose įrėžiuose ir nuo vidurinio pleistoceno nuogulų fizikinių ir mechaninių savybių. Prekvartero uolienos į statinių statybos aktyvaus poveikio sferą patenka šiaurrytinėje Lietuvos teritorijos dalyje, kur po plona kvartero nuogulų danga slūgso viršutinio devono Ketlerių, Žagarės, Švėtės, Murių, Akmenos, Kuršių, Joniškio, Šiaulių, Kruojos, Pakruojo, Stipinų, Pamūšio, Įstro bei Tatulos svitų uolienos. Ypatingomis fizikinėmis ir mechaninėmis savybėmis pasižymi Tatulos svitos sukarstėjusios gipsingos uolienos. Ten kur šios uolienos slūgso po nestora (iki 20 m) kvartero nuogulų, Pamūšio ir Įstro svitų uolienų danga, inžinerinės geologinės sąlygos priklauso nuo čia plačiai paplitusių karstinių procesų ir reiškinių vystymosi intensyvumo.

Visos Lietuvos teritorijos inžinerines geologines sąlygas atspindi M 1:500 000 inžinerinis geologinis žemėlapis (Bucevičiūtė ir Marcinkevičius, 1987) ir teikia apibendrintą informaciją apie gruntų statybines savybes bei šiuolaikinius geologinius procesus ir reiškinius. Šiame žemėlapyje išskirta 30 inžinerinių geologinių rajonų su tipingais inžineriniais geologiniais pjūviais, ilistruojančiais skirtingą inžinerinių geologinių sąlygų sudėtingumą. Sudarytame suvestiniame inžineriniame geologiniame pjūvyje pateiktos statistiškai apibendrintos gruntų fizikinių ir mechaninių savybių rodiklių vertės.

 

Lietuvos inžinerinis geologinis žemėlapis (M 1:500 000) 

 

 

 

 

 Gruntų ir uolienų grupės, pogrupės bei stratigrafiniai genetiniai kompleksai

 

 

 

 

DABARTINIAI INŽINERINIAI GEOLOGINIAI PROCESAI IR REIŠKINIAI

Lietuvos teritorijoje paplitę šie egzogeniniai geologiniai procesai ir reiškiniai:

  • susiję su paviršinio vandens veikla – jūros abrazija ir ežerų, vandens saugyklų krantų performavimas, upių ir griovų erozija, plokštuminė erozija;
  • su požeminio vandens veikla – sufozija;
  • su požeminio ir paviršinio vandens veikla – karstas, pelkėjimas;
  • su gravitacijos jėga – nuošliaužos;
  • su žmogaus inžinerine veikla - reljefo performavimas ir kt.

Lietuvoje fiksuojami ir endogeniniai procesai – žemės drebėjimai ir dabartiniai tektoniniai judesiai (žr. skyrių „Seismologija“). Šių procesų atsiradimas ir raida turi įtakos teritorijų ekogeologinėms sąlygoms, kelia pavojų teritorijų ir jose esančių statinių pastovumui, žmonių ūkinei veiklai ir saugumui. Svarbiausias geologinių procesų ir reiškinių tyrimo tikslas yra jų prevencija. Tai galima atlikti tik gerai ištyrus jų atsiradimo ir vystymosi sąlygas ir nustačius juos skatinančius veiksnius.

Lietuvos Respublikos teritorijoje vykstančių geologinių procesų ir paplitusių geologinių reiškinių suskirstymo schema Adobe Acrobat dokumentas Schema

 

INŽINERINIAI GEOLOGINIAI TYRIMAI

Lietuvos geologijos tarnyba atlieka valstybinį, urbanizuotų teritorijų ir specialųjį taikomąjį inžinerinį geologinį kartografavimą bei dabartinių pavojingų geologinių procesų ir reiškinių tyrimus, kaupia, valdo ir teikia inžinerinių geologinių (geotechninių) tyrimų duomenis, reikalingus šalies reikmėms.

Pagal statybos techninio reglamento STR 1.04.02:2011  „Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai“ nuostatas 2017 metais įvertintos 989 (9,8 proc. daugiau nei 2016 metais) IGG tyrimų ataskaitos, o 2018 m. – 1103 IGG tyrimų ataskaitos.

 


Informaciją tvarko Vidas Mikulėnas
Tel. (85) 213 9053
Elektroninis paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti.