ES projektai

 Kuriame Lietuvos ateitį
05.3.1-APVA-V-011 „VANDENS IŠTEKLIŲ VALDYMAS IR APSAUGA “
Projekto pavadinimas: Požeminio vandens būklės monitoringo sistemos stiprinimas
 
Lietuvos geologijos tarnyba sustiprino požeminio vandens būklės monitoringo vykdymo pajėgumus.
Įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą buvo įsigyta mobilioji laboratorija sukomplektuotą padidinto pravažumo automobilyje. Ją sudaro rentgeno spindulių fluorescensijos spektrometras, kuriuo atliekamas gamtinės aplinkos (dirvožemio, dumblo, uolienų bei grunto) mėginių geocheminės sudėties kiekybinis įvertinimas. Tyrimu metu galima nustatyti net 58 cheminių elementų – Na, Mg, Al, Si, P, S, Cl, K, Ca, Ti, V, Cr, Mn, Fe, Co, Ni, Cu, Zn, Ga, Ge, As, Se, Br, Rb, Sr, Y, Zr, Nb, Mo, Ru, Rh, Pd, Ag, Cd, In, Sn, Sb, Te, I, Ce, Cs, Ba, La, Pr, Nd, Sm, Yb, Hf, Ta, W, Pt, Au, Hg, Tl, Pb, Bi, Th ir U – kiekius. Taip pat įsigyta nauja nešiojama vandens tyrimų laboratorija, kuria lauko sąlygomis matuojamas vandenyje ištirpusio deguonies kiekis, pH, savitasis elektros laidis, temperatūra. Padidinto pravažumo, talpus automobilis Mercedes-Benz VITO palengvino lauko darbus – patogiai sukomplektuota vandens ir grunto mėginių paėmimui naudojama įranga (elektros generatoriai, siurbliai, vandens pakėlimo sistemos, rankiniai grąžtai ir t.t.) nuvežama prie stebimųjų gręžinių ir tyrimo vietų, esančių atokiau nuo gyvenamųjų teritorijų.
Vandens cheminės sudėties tyrimams įsigytas stacionarus jonų chromatografas. Jonų chromatografas skirtas pagrindinių anijonų: fluoridų, chloridų, nitritų, nitratų, bromidų, sulfatų, fosfatų ir katijonų: amonio, natrio, kalio, kalcio, magnio nustatymui vandenyje. Rentgeno spindulių fluorescensijos spektrometras ir jonų chromatografas šiuo metu testuojami ir ruošiami darbui.
Naudojant įsigytą įrangą požeminio vandens ir geologinės aplinkos tyrimai bus atliekami efektyviau, greičiau ir patikimiau, o gauti duomenys bus naudojami vertinant požeminio vandens išteklių būklę, jos kaitą, išaiškinat užterštas teritorijas, o taip vertinant taikomų aplinkosauginių priemonių efektyvumą regioniniu ir lokaliu mastu.
IMG 20180919 145849 IMG 20180919 151409 IMG 20180919 151330
 P1018278 - Copy  P1018259 - Copy  IMG 20180919 151427
 

 
 
Projekto ženkliukas

Projektas „Užterštų teritorijų poveikio vertinimas“

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos pradėjo įgyvendinti projektą „Užterštų teritorijų poveikio vertinimas“. 2008 m. liepos 10d. buvo pasirašyta Projekto, atitinkančio 2007–2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos aplinkosauginius tikslus, laikinojo finansavimo sutartis tarp Aplinkos ministerijos, Aplinkos projektų valdymo agentūros ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos.
Šio projekto tikslas – gamtos išteklių išsaugojimas (visų pirma vandens išteklių bei kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės), sudarant sąlygas efektyviam jų pritaikymui gyventojų ir ūkio reikmėms. Pagrindinis uždavinys – inventorizuoti potencialiai užterštas teritorijas, tam, kad įvykdžius atitinkamus tyrimus ateityje būtų sutvarkytos ir išvalytos užterštos teritorijos, kadangi koncentruoti taršos židiniai kelia realų pavojų požeminio vandens kokybei ir žmonėms. Projekto metu bus inventorizuotos potencialiai užterštos teritorijos 39 šalies savivaldybėse, t.y. atlikta potencialiai užterštų teritorijų inventorizacija 39 300 km2 teritorijoje. 100-te pavojingiausių objektų numatyta atlikti ekogeologinius tyrimus, o 50-yje – detalų tyrimą ir poveikio aplinkai bei žmogui vertinimą.

Projektą sudaro sekančios veiklos: 
  • Atlikti potencialiai užterštų teritorijų inventorizaciją;
  • Įvertinti potencialiai užterštų teritorijų pavojingumą ir parengti prioritetinių tirtinų teritorijų sąrašą;
  • Atlikti prioritetinių teritorijų rekognoskuotę ekogeologinių tyrimų planų sudarymui;
  • Atlikti preliminarius ekogeologinius tyrimus prioritetinėse teritorijose;
  • Atlikti detalius ekogeologinius tyrimus pavojingiausiose aplinkai ir žmogaus sveikatai teritorijose.
Atlikus projektą bus nustatytos galimai užterštos ir užterštos teritorijos Lietuvoje, nustatytas valytinų sklypų eiliškumas ir parengti pagrindai nacionalinei užterštų teritorijų valdymo strategijai.

Numatoma projekto pabaiga 2011 m. IV ketvirtis. 

Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus Požeminio vandens monitoringo poskyris
  

   
 
Projektas „Geologinės aplinkos monitoringo pajėgumų stiprinimas“
Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimą Nr. 787 „Dėl sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 95-3720) XVIII skirsnio VP3-1.4 – AM-07-V priemonę „Aplinkos monitoringo, kontrolės ir prevencijos stiprinimas“, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) įgyvendina ES Regioninės plėtros fondo lėšomis finansuojamą projektą „Geologinės aplinkos monitoringo pajėgumų stiprinimas“, kodas Nr. VP3-1.4-AM-07-V-01-009 (toliau – Projektas). 2009 m. gegužės 18 d. buvo pasirašyta Projekto, Finansavimo ir administravimo sutartis tarp Aplinkos projektų valdymo agentūros ir Tarnybos. Projekto pradžia 2009 m. gegužės mėn., pabaiga – 2011 m. gruodžio mėnesį.

Projekto „Geologinės aplinkos monitoringo pajėgumų stiprinimas“ tikslas – sustiprinti aplinkos apsaugos monitoringo ir kontrolės institucinius pajėgumus.
Projekto uždaviniai:
 
  • įrengti distancines telemetrines stotis, siekiant gauti bei teikti operatyvią ir kokybišką informaciją apie požeminio vandens būklės kaitą;
  • įkurti valstybinį seisminių stebėjimų stočių tinklą Lietuvoje, siekiant užtikrinti nepertraukiamus teritorijos seismingumo stebėjimus; 
  • įrengti mobilią ir stacionarią laboratorijas valstybiniam dirvožemio kokybės vertinimui. 
 
Šių uždavinių įgyvendinimui yra numatytos 8 veiklos:
 
  • įrengti telemetrines stotis;
  • įforminti seisminių stebėjimų stočių žemės sklypų dokumentaciją;
  • nupirkti seisminių stebėjimų stočių įrangą;
  • įrengti stacionarias plataus diapazono seisminių stebėjimų stotis;
  • įrengti seisminių stebėjimų duomenų valdymo centrą;
  • atlikti Lietuvos teritorijos ankstesnių seisminių stebėjimų duomenų analizę/įvertinimą ir katalogavimą;
  • įrengti mobilią laboratoriją;
  • modernizuoti stacionarios laboratorijos įrangą.

    Geologinės aplinkos monitoringą sudaro gana platus ir įvairiapusiškas tyrimų bei stebėjimo darbų kompleksas.
    Šiuo metu gaunama informacija 59 Valstybinio požeminio vandens monitoringo stotyse yra neoperatyvi, reikalauja daug finansinių ir žmogiškųjų sąnaudų, neatitinka ES direktyvų vandens apsaugos srityje reikalavimų. Todėl upių baseinų rajonuose (UBR) esančiuose valstybinio monitoringo postuose numatoma įrengti 20 telemetrinių stočių, iš kurių kiekvieną dieną bus perduodama informacija apie gruntinio vandens slūgsojimo gylių kaitą. Tai sumažins monitoringo išlaidas, leis įvertinti ir prognozuoti vandens trūkumą, jo poveikį kitoms ekosistemoms, numatyti priemonių programas požeminio vandens telkinių vandensaugos tikslų įgyvendinimui.

    Lietuvoje instrumentiniai seisminiai stebėjimai pradėti vykdyti 1970 metais, tačiau iki šio meto šalyje nėra įsteigtas tikslinis nepertraukiamas šių stebėjimų tinklas – seismologinio monitoringo funkcijas dalinai atlieka Ignalinos atominės elektrinės (IAE) keturių seisminių stočių sistema, visų pirma vykdanti IAE seisminės saugos funkcijas. Atsižvelgiant į Baltijos regiono ir kitų gretimų teritorijų seisminių stebėjimų patirtį bei į 2009 m. numatomą IAE uždarymą, būtina steigti naują, nepertraukiamai veikiantį valstybinį seisminių stebėjimų tinklą, užtikrinti reikalingus institucinius, finansinius bei technologinius pajėgumus. Nepertraukiamam Lietuvos teritorijos seismingumo stebėjimų užtikrinimui bei įsijungimui į bendrą Baltijos regiono ir gretimų sričių seisminių stebėjimo tinklą, Lietuvos teritorijoje būtina įrengti dvi stacionarias labai plataus diapazono seisminių stebėjimų stotis, kurios bus įjungtos į tarptautinį seisminių stebėjimų tinklą.

    Lietuvos geologijos tarnybos stacionarios laboratorijos pagrindinis dėmesys kreipiamas Valstybiniam dirvožemio kokybės įvertinimui, uolienų ir gruntų fizikinių mechaninių rodiklių nustatymui, požeminio ir paviršinio vandens cheminės sudėties tyrimams, skirtiems Valstybinėms dirvožemio ir požeminio vandens monitoringo programoms vykdyti. Norint užtikrinti kokybišką darbų atlikimą būtina atnaujinti esamą įrangą ir įrengti mobilią laboratoriją, kurioje bus operatyviai atliekami reikalingi tyrimai vadovaujantis tarptautiniai standartais ISO, DIN arba norminių dokumentų LAND pagrindu parengtomis tyrimų metodikomis, su sertifikuota laboratorine įranga bei matavimo priemonėmis, naudojant analitiškai švarius cheminius reagentus bei pamatines medžiagas, su metrologiškai patikrintais A klasės laboratoriniais indais.


    Lietuvos geologijos tarnybos Geologinės informacijos skyriaus Informavimo poskyris


 

Informaciją tvarko Indrė Satkūnienė
Tel: (8 5) 233 1535
Elektroninis paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Organizacijos

 

 logo.jpg   IUGS Logo        Irish Quaternary Association

  • EuroGeoSurveys, the Association of the European Geological Surveys. www.eurogeosurveys.org
  • IUGS, the International Union of Geological Sciences http://www.iugs.org/
  • ProGEO, The European Association for the Conservation of the Geological Heritage http://www.progeo.ngo/
  • GEM, IUGS Commission on Geoscience for Environmental Management http://www.iugs-gem.org/
  • INQUA – International Union for Quaternary Research, http://iqua.ie/
  • IBC, The Working Group on International Borders - Geoenvironmental Concerns (IBC) is a Working Group of the IUGS Commission on Geosciences for Environmental Management (GEM) iborders/
  • GEOIN - IUGS Geoindicators Initiative www.lgt.lt/geoin/
  • ECORD European Consortium for Ocean Reaserch Drilling, www.ecord.org
  • Quaternary International www.elsevier.com

     

Informaciją tvarko Indrė Satkūnienė
tel. (8 5) 233 1535, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Projektai

Pasibaigę projektai

 

PanGeo – tai EC FP7 R&D „Space“ 3-jų metų trukmės (iki 2014 m.) tarptautinis projektas (http://www.pangeoproject.eu), numatantis nemokamai teikti informacines paslaugas apie geopavojus ES šalių miestuose. Vienas iš šio projekto svarbiausių uždavinių – kosminių žemės vaizdų apdorojimo technologijos InSAR (interferometrijos) rezultatų pagalba ir pasinaudojant Europos geologinių tarnybų įdirbiu geopavojų srityje sukurti pasirinktų Europos miestų žemės paviršiaus stabilumo sluoksnį. 

Projekto trukmė: 2011–2014 m.

Galutinės ataskaitos santrauka - „PANGEO“
(https://cordis.europa.eu/project/rcn/97900/reporting/en)


 

 

BaltCICAKlimato kaita: poveikis, išlaidos ir prisitaikymas Baltijos jūros regione (angl. Climate Change: Impacts, Costs and Adaptation in the Baltic Sea Region). Baltijos jūros regiono (BSR) programos projektas http://www.baltcica.org/index.html.

Projekto trukmė: 2007–2013 m.

Projekto metu buvo akcentuojamos artimiausios problemos, kurias regione sukels klimato pokyčiai. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas klimato kaitos poveikio vandens telkiniams ir geriamojo vandens tiekimui vertinimui, taip pat prisitaikymui prie jūros lygio kilimo ir kintančio potvynių dažnio bei dydžio miestams ir regionams, esantiems palei Baltijos pakrantę. 
Projekto tikslas buvo perkelti sėkmingus adaptacijos priemonių kūrimo ir įgyvendinimo metodus.

Rezultatai:

  • nustatė adaptacijos priemones ir jas įgyvendino Baltijos jūros regione;
  • suteikė naujų žinių apie klimato pokyčių poveikį, sąnaudas ir naudą bei prisitaikymo valdymą;
  • sumažintas netikrumas priimant sprendimus, susijusius su adaptacija, stiprinant mokslo ir praktikos ryšį;
  • aktyvesnis suinteresuotųjų šalių ir piliečių dalyvavimas priimant su prisitaikymu susijusius sprendimus.


Įgyta patirtis:

Prisitaikymas prie klimato pokyčių negali būti išspręstas vien tik vietoje, tačiau tam reikia bendradarbiavimo ir integruoto požiūrio Baltijos jūros regione. Iš 13 atvejų analizių buvo sukurti sėkmingi adaptacijos priemonių kūrimo ir įgyvendinimo metodai, skirti perkelti į kitas regiono sritis, susiduriančias su panašiomis problemomis.

BaltCICA –  Klimato kaita: poveikis, išlaidos ir prisitaikymas Baltijos jūros regione) 

Baltic Sea Region Programme Conference 2010 “The power of the Baltic Sea macro-region”

Ataskaita „Klaipėdos arealo požeminio vandens išteklių pokyčio pagal A1B ir B1 klimato kaitos scenarijus įvertinimas“ (The Report of BaltCICA project‘s Klaipeda district case study)


 


TERRAFIRMA, ESA GMES projekto tikslas - išgelbėti gyvybes, sustiprinti saugą ir sumažinti ekonominius nuostolius naudojant naujausias technologijas, iš palydovinio radaro duomenų išgaunant milimetrinius žemės judesio poslinkius. „Terrafirma“ siekia teikti antžeminio judesio pavojaus informacijos paslaugą, platinamą visoje Europoje per nacionalinius geologinius tyrimus ir institucijas bei naudojant nuolatinės sklaidos interferometrijos (PSI) metodą (www.terrafirma.eu.com).
http://www.terrafirma.eu.com/index.htm 

Projekto trukmė: 2003–2013 m.


 

IODP – Integruota vandenyno gręžimo programa (angl. Integrated Ocean Drilling Program). buvo tarptautinė jūrų tyrimų programa.  Programa naudojo sunkią gręžimo įrangą, pritvirtintą prie laivų, kad galėtų stebėti ir imti povandeninių dugnų aplinką. Atlikdamas šį tyrimą, IODP dokumentavo aplinkos pokyčius, Žemės procesus ir poveikį, biosferą, kietojo žemės ciklus ir geodinamiką. Projekto pasiūlymas: Baltijos jūros baseino paleolitinės aplinkos vystymasis paskutiniame ledynmečio cikle.

Projekto trukmė: 2003–2013 m. 


 

Lietuvos ir Kaliningrado srities pasienio teritorijos požeminio vandens monitoringas
 
Projekto trukmė: 2010 m.
2010 m. Lapkričio 24–26 d. Druskininkuose vykusio tarptautinio seminaro Tarptautinis ekogeologinis pasienio teritorijų bendradarbiavimas su Rusija, Lietuva, Lenkija ir Latvija: būklė ir perspektyvos (angl. Cross-border geoenvironmental cooperation of Russia, Lithuania, Poland and Latvia: state-of-art and perspectives ) informacija:
 Pateiktys:
2010 m. Lietuvos-Kaliningrado srities pasienio teritorijos požeminio vandens monitoringo informacinis biuletenis Adobe Acrobat dokumentas Biuletenis

 

MELA – Europos žemumų morfotektoninis žemėlapis (angl. Morphotectonics of the European Lowland Areas) rodo giliųjų struktūrų aktyvumą, susijusį su aktyviais paviršiaus ir požeminiais procesais. Šių procesų pažinimas, tikslus jų pasireiškimo laikas padeda atpažinti natūralią aplinką ir sudaro galimybę paruošti pirmąsias žmogaus buveinių pokyčių prognozes. www.mela.3dsign.pl/. Šis projektas buvo skirtas suburti naujai tyrimų grupei Lenkijos geologijos institute, skirtai vertinti novatoriškos Europos žemumų teritorijos morfotektoninio žemėlapio sudarymo metodiką.

Projekto trukmė: 2004–2008 d. 


 

EURODEMO projektas koordinuoja dirvožemio ir požeminio vandens valymo technologijų demonstravimą Europoje. Pagrindinis dėmesys skiriamas bendradarbiavimui, keitimuisi patirtimi ir bendrų protokolų kūrimui. www.eurodemo.info  

Projekto trukmė: 2005–2007 m.


 

 

INTERREG III – tai bendrijos iniciatyva, kuria siekiama sustiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą bei subalansuotą ES teritorijos vystymąsi, skatinti tarpregioninį bendradarbiavimą ES. Projektas: „Geopark Yotvings“ geoaplinkos prielaidų plėtra tarpvalstybinėje Lenkijos ir Lietuvos erdvėje. 

Projekto trukmė: 2000–2006 m.




WDMAM – Skaitmeninis pasaulinio magnetinių anomalijų žemėlapis. 
http://projects.gtk.fi/WDMAM

Projekto trukmė: 2003–2016 m.


 


UNESCO – tarptautinės mokslo programos IGCP 499-asis projektas “Devono jūrinio ir kontinentinio baseinų tarpusavio sąveika: ekosistemų evoliucija” DEVEChttp://www.unesco.org/science/earth/www.senckenberg.de

Projekto trukmė: 2004–2008 m.


 

Geomokslų vaidmuo ir darnus pasienio regionų vystymasis.
http://www.iugs.org/iborders/


 

INQUA – Tarptautinė kvartero tyrimų sąjunga (angl. International Union For Quaternary Research). Pagrindinis „INQUA“ tikslas yra skatinti geresnį bendravimą ir tarptautinį bendradarbiavimą eksperimentiniais ir taikomaisiais kvartero tyrimų aspektais, siekiant praktiškai prisidėti vertinant globalių aplinkos pokyčių mastą ir greitį per pastarąją geologinę praeitį. INQUA mano, kad gilios žinios apie pasaulio pokyčius per pastaruosius 2,58 mln. metų (Kvartero geologinis laikotarpis) yra pagrindas dabartinių ir prognozuojamų globalių aplinkos pokyčių reikšmingumui įvertinti. https://www.inqua.org/



Bendras projektas su Belgijos SCK-CEN Belgijos branduolinių tyrimų centru „Geologinės aplinkos tinkamumas ilgaamžėms radioaktyviosioms atliekoms laidoti“.
https://www.sckcen.be/en



Lietuvos teritorijos pasyvios seismikos monitoringas tarptautinio pasyviosios seismikos eksperimento (PASSEQ 2006–2007) rėmuose.
http://www.cen.be



Lietuvos geografinės informacijos valdytojų kvalifikacijos kėlimas Nr. BPD2004-ESF-2.2.0-02.-5/0143 http://www.gismokymai.lt



Lietuvos geografinės informacijos infrastruktūros išvystymas http://www.gis-centras.lt/LGII





Informaciją tvarko Indrė Satkūnienė
tel: (8 5) 233 1535
el. p.  Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.