Lietuvos Karjerai viršelis mLietuvos gelmių aruodai = The Bounty of Lithuanian Quarries / Motuza G., Andziulis D. – Vilnius: Ex Arte, 2018. – 143 [1] p.: iliustr. – Santr. angl. – ISBN 978-609-8010-39-8.

 
Ši reprezentacinė knyga padės suprasti, kad naudingųjų iškasenų gavyba mums yra gyvybiškai svarbi, o išmintingai tvarkomi karjerai anaiptol nėra „žemės žaizdos“. Kasyba neišvengiamai keičia aplinką – bet juk ir pati gamta be perstojo keičiasi. Naudingųjų iškasenų gavyba būtina ir naudinga, o karjerai yra gamtinių išteklių aruodai. Jie tinkamai prižiūrimi, o vėliau uždaromi ir sutvarkomi: paįvairinamas reljefas, sukuriamos pramoginės ir poilsio zonos.

Dėl leidinio įsigijimo prašome kreiptis adresu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, norint jį peržiūrėti.

Naujasis fosilijų vadovas VIRSELIS Page 01Fosilijų ieškotojo praktinis vadovas / Almanis A., Satkūnas J., Spiridonov A., Žigaitė Ž., Čyžienė J.; red. Satkūnas J.; Lietuvos geologijos tarnyba, Ventos regioninis parkas. – Kaunas, 2015. – 16, [1] p.: iliustr.
 
Leidinį platina Ventos regioninis parkas www.ventosparkas.lt

 

Ignatavičius. G. UŽ ŽEMĖS IR VANDENS ŠVARĄ / Gamtos paveldo fondas, Lietuvos geologijos tarnyba, Ugdymo plėtotės centras. – Vilnius, 2011. – 51, [1] p.: iliustr.

 

Gamtoje nepaliaujamai vyksta du svarbūs procesai: medžiagų migracija ir kaupimasis. Todėl pasklidusios atmosferoje iš pramonės įmonių išmestos dulkės, nuodingos dujinės medžiagos, aerozoliai nusėda ne vien arti sklaidos židinio, bet oro srautų nešami migruoja ir pasiekia labiausiai nutolusias žemės vietas. Daug teršalų patenka iš atmosferos į dirvožemį dulkėmis, nuosėdomis ir rūgščiais krituliais. Žemės ūkyje naudojami chemikalai, cirkuliuojant orui, gali užteršti atmosferą arba patekti į podirvio vandenis bei nutekėti į paviršinius ar požeminius vandens telkinius.

 

Gregorauskienė V. DIRVOŽEMIS – BŪTINIAUSIA SĄLYGA KAUPTIS ŠVARIAM VANDENIUI / Gamtos paveldo fondas, Lietuvos geologijos tarnyba, Ugdymo plėtotės centras. – Vilnius, 2011. – 51, [1] p.: iliustr.

 

Bendra Lietuvos gamtinių dirvožemių geohigieninė būklė yra gera. Tačiau daugelyje šalies vietovių, ypač miestuose ir pramoniniuose jų rajonuose, viršutinio dirvožemio sluoksnio tarša yra pavojinga ir ypač pavojinga. Teršiantys sunkieji metalai natūraliai nesuyra, jie „konservuojami“ kurį laiką dirvožemyje, su paviršine nuoplova bei filtraciniais vandenimis patenka į gruntinį ir paviršinius vandenis, kaupiasi upių, ežerų ir Baltijos jūros dugno nuosėdose, iš kur, pakitus sąlygoms, vėl patenka į biocheminę apytaką.

 

Kadūnas K. TARŠOS ŽIDINIAI – TVARKYMO BŪTINYBĖ / Gamtos paveldo fondas, Lietuvos geologijos tarnyba, Ugdymo plėtotės centras. – Vilnius, 2011. – 51, [1] p.: iliustr.

 

Užterštų teritorijų tvarkymas yra kelių pakopų procesas, skirtas pašalinti neigiamą teršalų poveikį ir sumažinti galimą pavojų žmonių sveikatai, vandens telkiniams, dirvožemiui, buveinėms, maisto produktams, biologinei įvairovei ir pan. Teritorijos tvarkymas pradedamas nuo įvertinimo ir ištyrimo, po kurio gali būti pradėti valymo / sanavimo darbai, o vėliau, po išvalymo, taikomos priežiūros ir rekultivacijos priemonės.

Subkategorijos