Naujasis fosilijų vadovas VIRSELIS Page 01Fosilijų ieškotojo praktinis vadovas / Almanis A., Satkūnas J., Spiridonov A., Žigaitė Ž., Čyžienė J.; red. Satkūnas J.; Lietuvos geologijos tarnyba, Ventos regioninis parkas. – Kaunas, 2015. – 16, [1] p.: iliustr.
 
Leidinį platina Ventos regioninis parkas www.ventosparkas.lt

 

Ignatavičius. G. UŽ ŽEMĖS IR VANDENS ŠVARĄ / Gamtos paveldo fondas, Lietuvos geologijos tarnyba, Ugdymo plėtotės centras. – Vilnius, 2011. – 51, [1] p.: iliustr.

 

Gamtoje nepaliaujamai vyksta du svarbūs procesai: medžiagų migracija ir kaupimasis. Todėl pasklidusios atmosferoje iš pramonės įmonių išmestos dulkės, nuodingos dujinės medžiagos, aerozoliai nusėda ne vien arti sklaidos židinio, bet oro srautų nešami migruoja ir pasiekia labiausiai nutolusias žemės vietas. Daug teršalų patenka iš atmosferos į dirvožemį dulkėmis, nuosėdomis ir rūgščiais krituliais. Žemės ūkyje naudojami chemikalai, cirkuliuojant orui, gali užteršti atmosferą arba patekti į podirvio vandenis bei nutekėti į paviršinius ar požeminius vandens telkinius.

 

Gregorauskienė V. DIRVOŽEMIS – BŪTINIAUSIA SĄLYGA KAUPTIS ŠVARIAM VANDENIUI / Gamtos paveldo fondas, Lietuvos geologijos tarnyba, Ugdymo plėtotės centras. – Vilnius, 2011. – 51, [1] p.: iliustr.

 

Bendra Lietuvos gamtinių dirvožemių geohigieninė būklė yra gera. Tačiau daugelyje šalies vietovių, ypač miestuose ir pramoniniuose jų rajonuose, viršutinio dirvožemio sluoksnio tarša yra pavojinga ir ypač pavojinga. Teršiantys sunkieji metalai natūraliai nesuyra, jie „konservuojami“ kurį laiką dirvožemyje, su paviršine nuoplova bei filtraciniais vandenimis patenka į gruntinį ir paviršinius vandenis, kaupiasi upių, ežerų ir Baltijos jūros dugno nuosėdose, iš kur, pakitus sąlygoms, vėl patenka į biocheminę apytaką.

 

Kadūnas K. TARŠOS ŽIDINIAI – TVARKYMO BŪTINYBĖ / Gamtos paveldo fondas, Lietuvos geologijos tarnyba, Ugdymo plėtotės centras. – Vilnius, 2011. – 51, [1] p.: iliustr.

 

Užterštų teritorijų tvarkymas yra kelių pakopų procesas, skirtas pašalinti neigiamą teršalų poveikį ir sumažinti galimą pavojų žmonių sveikatai, vandens telkiniams, dirvožemiui, buveinėms, maisto produktams, biologinei įvairovei ir pan. Teritorijos tvarkymas pradedamas nuo įvertinimo ir ištyrimo, po kurio gali būti pradėti valymo / sanavimo darbai, o vėliau, po išvalymo, taikomos priežiūros ir rekultivacijos priemonės.

 

Giedraitis R. VANDENS IŠTEKLIAI IR KOKYBĖ / Gamtos paveldo fondas, Lietuvos geologijos tarnyba, Ugdymo plėtotės centras. – Vilnius, 2011. – 51, [1] p.: iliustr.

 

Požeminis vanduo – didžiausias šalies turtas. Lietuva – viena iš nedaugelio Europos šalių, kur centralizuotai vandentiekai naudojama tik nedidelė dalis turimų požeminio vandens išteklių. Todėl toks gyvybiškai svarbus nacionalinis turtas turi būti ne tik naudojamas, bet ir saugomas nuo pernelyg didelio ir nemotyvuoto naudojimo ir taršos. Tam būtina gerai žinoti visas aplinkybes, lemiančias požeminio vandens išteklių susidarymą, jų naudojimą, neigiamo poveikio požeminio vandens ištekliams ir kokybei šaltinius ir priežastis bei požeminio vandens apsaugojimo būdus.

Subkategorijos